Passi di Vita


Step di vita

Dimmi tu, chi stai fhaciendu
Chi rovisti nta sti carti
Esta sulu pierdi tiempu
No’ nda scianchi e i mienti e parti.

Vorìa propi pemmu vijiu
Sti quaderni, sti blocchetti
Vorìa puru mu li liejiu
Li paruoli e sti fhoglietti.

E nda scrivi tutti i jiuorni
Stai scriviendu nu romanzu
Scrivi puru quandu duormi
E assettatu puru a pranzu.

Certu, fhusti profhessori
Ma mo’, sini penzionatu
No’ fu certu ruosi e fiori
Ma si troppu appassionatu.

Scrivu stori ‘mpoesia
Cuntu cuosi de na vota
Ricuordu tutti amici mia
E de tuttu tiegnu nota.

Partu e quandu fhui cotraru
Chi jiocava nta lu passu
Jia a lu mastru de fhorgiaru
Pe lu riestu, sempre a spassu.

Nu ciole’, nu carriciegghu
Nu palloni mancu tundu
Nta i carrieri nu ribbiegghu
Chistu era “tuttu u mundu”.

Cu l’amici sempre ngiru
Cu na fhjiunda e na tagghjiola
Ni mancava lu respiru
Girijiandu nta rijiola.

Scrissi e quandu a lu palloni
Si jiocava a la Colonia
Nta lu campu, a ogni rioni
E faciamu babilonia.

Parmu, Giacumu e Vicienzu
Sandru, Brunu, Peppa e Totu
Io, Pasquali e si nci pienzu
Nc’era puru ncunu ignotu.

Tutti amici de cotrari
Cui venia de Rivenzinu
Cui abitava o Chjianalari
Sangiuseppe o nta Pruscinu.

Pua, la scola ni cangiau
Cui studiava si nda jiu
Nci fhu puru cu emigrau
Ma Jimmi avanti ngrazzi e Ddio.

Tutti fhicimu fhamigghjia
Cu fhigghjiuoli laureati
Fhu pe’ tutti meravigghjia
Ntelligenti e fhortunati.

L’onestà, rispettu e stima
E l’amicizia duratura
Sempre a stessa, cuomu prima
Settant’anni e ancora dura.

Mona, simu penzionati
Ogni tantu ni ncuontramu
A cui no’ po’ ch’esta acciaccatu
Cu telefhonu u chjiamamu.